2
Bir
2012

Klaipėda be kompleksų ir bendravimo problemų

Klaipėda be kompleksų ir bendravimo problemų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nauja yra gerai pamiršta sena: ne vienas iš kūrybingųjų ragina nebijoti šios klasikinės išminties ir drąsiai traukti atmintin įstrigusius įspūdžius į savo aktualius sumanymus bei darbus. Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacijos (IKRA) pirmasis kūrybinių industrijų festivalis, praėjusią savaitę miesto centrą užliejęs renginiais, prikėlė ne vieną pamirštą tradiciją, uostamiestyje paskleisdamas lyg ir negirdėtą skambesį. „Pagaliau ir Klaipėda sujudėjo“, – įsiklausęs atsikvėpė nė vienas nuvargintas spengiančios senamiesčio tylos ir miesto gatvių tuštumos.

Asociacijos prisistatymo renginių ciklas buvo skirtas įvairiems uostamiestyje aktyviems kūrybinės veiklos sektoriams. Anot organizatorių, bene didžiausias šio sumanymo pranašumas – galimybė sulaukti grįžtamojo ryšio: ne tik pagyrimų arba kritikos, bet ir pageidavimų įsilieti į rengėjų gretas, mat pernai spalį įkurta IKRA vienija plačiai aprėpiančių kūrybinių industrijų atstovus iš pajūrio. Kitaip sakant, pajūryje potencialių „ikrų“, laukiančių savo valandos, – itin gausu.

Jiems atrasti ir jų galimybėms atskleisti buvo skirti teatro, kino, dizaino, verslo bei kitų sričių renginiai, kurių įvairovėje didžiausias svoris teko ne tik Klaipėdoje tvirtai įsišaknijusiam scenos menui ir architektūrai, bet ir kurį laiką pamirštai madai.

Nuo krizės iki kosmoso

Didžiausiu „IKRA savaitės“ įvykiu, sutraukusiu pilnutėlį „Švyturio menų doką“, prieš dvejus metus duris atvėrusį su viltimi sulaukti būtent tokio turinio ir mastelio reginių, tapo madų šou „IKRA Mada“. Renginio organizatoriai: prodiuserė Jurga Sutkutė, vykdomoji prodiuserė bei režisierė Jūratė Klumbienė ir režisierius Vaidas Kvedaras – muzikinę dalį patikėjo garso inžinieriui Kristijonui Lučinskui, o vaizdo projekcijų kūrimą – Vilniuje gyvenančiam Simui Gineikai.

Ant podiumo kolekcijas pristatė klaipėdiečiai dizaineriai Aina Zinčiukaitė, Ingrida Railienė, Audronė Benetienė, Raimundas Petreikis bei jų kolegos iš Vilniaus Agnė Deveikytė, Indrė Giedraitytė, Fausta Gaidytė, Janina Zibireva, Simona Slavinskaitė, Rasa Jarmolavičiūtė, Erika Vizgirdaitė, Liucija Kvašytė, Tomas Baranauskas, Kristina Valančiūtė, Marius Vepšta, Melita Rus – iš viso 16-a kūrėjų.

Temų ir inspiracijų spektras – nuo ekonominės krizės iki kosmoso užkariavimo, nuo šiuolaikiško vyriškumo interpretacijų iki tradicinių medžiagų ir siluetų. Liną keitė spalvotas trikotažas, efektingus pynimus – dryžiai, griežtas formas – iš plastikinių vamzdelių sukonstruoti galvos apdangalai. Dizainerių kūrinius papildė juvelyrių iš pajūrio Julijos Batečko, Ditės Dilginienės ir Giedrės Kolokšanskytės darbai.

Patriotų džiaugsmui, klaipėdiečių pajėgos kūrybingumu ir kokybe nenusileido jaunosios kartos Vilniaus dailės akademijos ugdytiniams. A.Zinčiukaitės „Furijos“, įkūnytos pantomimos teatro „A“ aktorių, tapo originaliu pradžios akcentu, pranokusiu įprastinės madų demonstracijos rėmus.

Neįmantriomis, beveik archajiškomis formomis ir akį glostančiomis spalvomis žavėjo A.Benetienės lino drabužių kolekcija. Itin didelio publikos palaikymo sulaukė populiari dizainerė I.Railienė, pristačiusi gausią, originalių sprendimų nestokojančių ir kartu praktiškų vyriškų drabužių kolekciją. Vakaro intriga tapo R.Petreikio sukurtų trumpikių kolekcijos pristatymas.

Mados renginių renesansas

„Prioritetą teikėme kolekcijoms, kurių drabužiai atspindi siekį originaliai atrodyti kasdien, netikėtai pritaiko šiuolaikiškas tekstilės bei kitokias technologijas. Iš potencialių dalyvių sulaukėme didesnio susidomėjimo, nei tikėjomės, tad daugeliui pažadėjome pirmumo teisę dalyvaujant kitų metų renginyje, šitaip įsipareigodami tęsti tradiciją“, – sakė „IKRA Mada“ sumanytoja J.Sutkutė.

Nors mados renginiai po Nepriklausomybės atkūrimo bei praėjusio dešimtmečio pradžioje buvo įprasta Klaipėdos gyvenimo dalis, ilgainiui šios srities aktyvas ėmėsi kitų veiklų, o niša liko tuščia. Dabar patirties reikia semtis iš naujo, tad itin praverčia gaivus požiūris: renginių kuratorė ir dizainerė J.Sutkutė į Klaipėdą atvyko gyventi iš Šiaulių, kur šešerius metus rūpinosi šiuolaikinio meno festivalio „Virus“ mados programa bei kaip kūrėja dalyvavo didžiuosiuose šalies mados renginiuose.

„Savo mados festivalius turi beveik visi didieji šalies miestai. Toks renginys praturtintų ir Klaipėdos gyvenimą“, – mano ji. Režisieriaus ir „Švyturio menų doko“ įkūrėjo V.Kvedaro teigimu, idėja surengti uostamiestyje didelę aprangos dizaino šventę sklandė jau kuris laikas, tad naujosios IKRA pajėgos, įgarsinusios ją, padėjo apsispręsti dėl tokio renginio būtinumo.

J.Sutkutės įsitikinimu, „IKRA Mada“ suteikė progą ne tik pristatyti publikai dizainerių darbus, bet ir suaktyvinti kūrėjų tarpusavio bendradarbiavimą ir sveiką konkurencijos dvasią. Anot prodiuserės, jeigu ruošiantis renginiui dalyvių paraiškos plūdo iš sostinės, žiniai pasklidus plačiau, pasigirdo vis daugiau drabužius kuriančių klaipėdiečių, kurie norėtų pranešti apie save kolegoms ir publikai, balsų. Vykdomosios prodiuserės ir režisierės J.Klumbienės teigimu, pirmasis renginys – puikus atspirties taškas tobulinti jo organizavimą, siekti dar didesnio efekto ir aktyvinti drabužių dizaino sritį uostamiestyje.

Trupė virto teatru

Į  „IKRA savaitės“ programą aktyviai įsijungę jaunieji uostamiesčio teatralai pasiūlė ir premjerų, ir publikai jau rodytų bei tobulintų spektaklių pristatymų. Memelio teatras pakvietė į Rūtos Bunikytės režisuotą miuziklą„(ne)Laimingi žmonės“, pastatytą pagal garsios anglų dainininkės Kate Bush dainas. Valentino Masalskio suburta „trupė p. s.“, kuri, beje, praėjusią savaitę tapo Klaipėdos jaunimo teatru, pristatė sarkastiškos lyčių bendravimo analizės, spektaklio „Paukštyno bendrabutis“, premjerą bei dainų ir ritmų gat-vės vaidinimą „Muzikinis siuntinys senamiesčiui“. Po jo žiūrovus įtraukusios kūrybinės dirbtuvės Klaipėdai lėmė ritmiškiausio miesto titulą.

Deja, kol kas šis epitetas taikytinas ne visoms uostamiesčio gyvenimo sritims – anot paties teatro vadovo V.Masalskio, liūdina, kad miestas pasitinka svečią vangus ir ištuštėjęs, kad beveik visiškai sunaikintas mažasis verslininkas, kad dar nesusivokta, jog kiekvienas žmogus, o ne masinis tiražas yra vertybė. „Kultūra negali be verslo, o verslas – be kultūros. Todėl „IKRA savaitė“ man atrodo labai prasmingas sumanymas“, – sakė aktorius ir režisierius.

Apie verslo ir kultūros sankirtas kalbėta ir režisieriaus Emilio Vėlyvio, Klaipėdos alternatyviojo kino kūrėjo Arūno Eimulio bei kino apžvalgininko Aivaro Dočkaus, kuris rūpinosi festivalio kino programa, susitikime.

Įspūdžiais iš kino virtuvės noriai dalijęsis svečias, be kita ko, negailėjo komplimentų kolegai iš Klaipėdos ir palaikė jo iniciatyvą – pirmąjį vaizdo klipų festivalį „IKRA Like“, kuris tapo atradimu ir kinomanui A.Dočkui. Pastarojo teigimu, prieš trejus metus uždarius „MTV Baltic“ kanalą tik virtualiojoje erdvėje gyvuojantis lietuviškų mažųjų videoformų žanras per šį laiką žengė septynmylį žingsnį ir jau skina puikių pavyzdžių derlių.

Kultūros fabriko stiliaus paieškos

Tęsinį turės ne tik pirmoji „IKRA savaitė“, bet ir jos metu subrandinti kūrybiniai sumanymai. Originalių sprendimų nestokojantis interjeras, aiški ir nuotaikinga informacinė sistema bei iškalbingi apipavidalinimo akcentai, bylojantys apie tai, jog atvykote į kūrybos namus, o ne į „biuro planktono“ buveinę – tokio veido šiuo metu statomam Klaipėdos kultūros fabrikui linkėjo festivalio metu surengtų kūrybinių dirbtuvių „Būsimojo Kultūros fabriko interjero kūrybiniai sprendimai: kryptys ir variantai“ dalyviai.

Dirbtuvių, kurias IKRA inicijavo kartu su Kultūros fabriko projektą įgyvendinančia Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra (KEPA), metu interjero projektuotojai, dizaineriai ir menininkai drauge kūrė naujojo objekto vidaus projektą. Kūrybos laboratorijoje dalyvavo interjero dizaineriai Andrius Tamašauskas ir Mindaugas Melenis, grafikos dizaineriai Emilija Laužikaitė ir Edmundas Lukminas, fotografė Lina Melenė, tapytojas Andrius Miežis, skulptorius Rolandas Repšys, dirbtuvėms vadovavo architektas Vitalijus Jankūnas.

Į atlikto darbo rezultatų pristatymą komanda pažvelgė kūrybiškai – svečius pasitiko vilkėdama mėlynais kombinezonais: tokia uniforma, anot dalyvių, šmaikščiai „įgarsina“ Kultūros fabriko, kuriame vienu metu plušės įvairių kūrybinės veiklos sektorių atstovai, koncepciją. Industriniai motyvai dominavo ir E.Lukmino bei E.Laužikaitės pasiūlytose fabriko logotipo versijose bei informacinių nuorodų sistemoje. Įvairius fabriko padalinius dalyviai siūlo vadinti cechais.

Dirbtuvių metu specialistai kūrė ir pastato vestibiulių, kurie taps bendromis visų „gyventojų“ susitikimo erdvėmis, koncepciją. M.Melenis ir A.Tamašauskas siekė atsižvelgti į kūrybininkų poreikius bei kūrybinės veiklos prigimtį. Jų sukurtose trimatėse vizualizacijose parodyta, kad šviesos trūkumą kompensuotų šviesaus, beveik balto betono sienos, kurių paprastumą atsvertų polimerinės epoksidinės grindys, sukuriančios įdomų vandens paviršiaus efektą.

Santūrių vėsių spalvų fone akį trauktų modernūs amorfiškų pavidalų mediniai ir minkšti baldai. Į vestibiulių interjerą pasiūlyta integruoti ir dirbtinį žolyną bei iš vamzdžių sukurtą šviestuvą, o senojo fabriko konversiją į modernų kūrybinių industrijų centrą primintų sienose per abu aukštus sumontuota šviečianti juosta.

Užvirė diskusija

Fabriko statybvietėje apsilankę bei techninį projektą išnagrinėję dirbtuvių dalyviai iškėlė siūlymą visai atsisakyti arba pakoreguoti suprojektuotą tvorą, kuri turėtų apriboti objekto teritoriją. „Ar kultūra turėtų būti aptverta?“ – filosofiškai klausė jie, argumentuodami, kad tvora psichologiškai susijusi su negatyvumu.

Dalis į pristatymą susirinkusiųjų specialistų pasiūlytuose sprendiniuose pasigedo bendruomeniškumo akcento bei kitokių prasminių sąsajų su pastato – buvusio tabako fabriko, liaudiškai vadinto „tabakine“, istorija. Čia kilo diskusija, kaip rasti vidurio kelią tarp subtilios užuominos ir rūkymo propagavimo.

„Nebūtina piešti cigarečių, tačiau tabako lapo motyvas galėtų būti labai tinkamas“, – svarstė menotyrininkė Goda Giedraitytė, taip pat pasiūliusi dar kartą panagrinėti, kokią žinią visuomenei norima pranešti formuluote „Kultūros fabrikas“ – industrinio tempo kūrybos ar kūrybingų žmonių sambūvio centro? „Fabriką nupiešti lengviau nei kultūrą“, – pastebėjo Vilniaus dailės akademijos Vizualiojo dizaino katedros vedėjas Alvydas Klimas, siūlęs dar padirbėti ieškant iškalbingų simbolių.

Projektuotojai akcentavo, kad pristatyti sprendiniai nėra konstanta ir kvietė suinteresuotus visuomenės atstovus bei specialistus dalytis pamąstymais, mat visiems aktualus tikslas – kad būsimasis Fabrikas taptų bendruomenei patraukliu ir reprezentatyviu objektu.

Dirbtuvių metu sukurti darbai taps pagrindu būsimajam objekto interjerui kurti. Klaipėdos centre esantis senasis tabako fabrikas, XX a. pradžios industrinis objektas, šiuo metu rekonstruojamas į kūrybinių verslų ir meno inkubatorių, kurio veiklos pradžia planuojama 2013-aisiais. Kultūros fabriko vizija – kūrybinių verslų atstovų ir menininkų sambūrio centras bei darbo vieta, kuri, tikimasi, taps kūrybingos Klaipėdos forpostu.

Apie rengėjus

Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacija (IKRA) – 2011 metų spalį įkurta visuomeninė organizacija, vienijanti dizaino, architektūros, informacinių technologijų, reklamos, kino, medijų, muzikos, scenos menų ir kitų kūrybinių bei kultūrinių industrijų sektorių atstovus ir kūrybines įmones iš pajūrio. Kūrybinių industrijų festivalis „IKRA savaitė“ sumanytas kaip naujosios organizacijos prisistatymas visuomenei ir pretenduoja tapti kasmečiu renginiu.

Festivalis „IKRA savaitė“ yra „Baltijos jūros regiono“ programos projekto „Urbanistinės traukos erdvės“, kurį iš dalies finansuoja Europos Sąjunga pagal Europos regioninio plėtros fondo ir Europos kaimynystės ir partnerystės instrumentą, dalis. Daugiau informacijos apie projektą – čia.

Meno leidinys „Durys“ Nr. 5 (203), platinamas kartu su dienraščiu „Klaipėda“, 2012 m. gegužės 31 d.

Srautas

lt
23
Sau
2017

Atsinaujinimas

Atsinaujinimas

Asociacija atsinaujina ir kviečia prisijungti naujus narius.

Plačiau

renginiai
30
Spa
2015

IKRA MADA 2015

IKRA MADA 2015

Lapkričio 20-21-22 dienomis jau ketvirtą kartą Klaipėdoje siaus tarptautinis mados festivalis IKRA MADA.

TRIS dienas truksiančioje mados šventėje vyks:
– Didžiausias Vakarų Lietuvoje madų SHOW
– Dizaino mugė (SHOPROOM'as)
– Trumpametražių mados filmų konkursas + peržiūros
– Ant podimo pristatytų kolekcijų ekspozicija (SHOWROOM'as)
– Mados parodos
– Paskaitos ir susitikimai su kūrėjais

Plačiau

renginiai
4
Geg
2015

Dizaino savaitė Klaipėdoje

Dizaino savaitė Klaipėdoje

Gegužės 4-10 d. Klaipėdoje „Dizaino savaitė“, kurios metu pristatomos įvairios dizaino kryptys bei pabrėžiama tikroji dizaino vertė.

Plačiau

Mes esame Klaipėdoje

Turite klausimų, pastabų, pasiūlymų, norite prisijungti prie mūsų? Kreipkitės!

Susisiekti

Prisijunkite